Didžioji zylė (Parus major)#

Didžioji zylė – dažniausia ir geriausiai pažįstama zylių šeimos rūšis Lietuvoje. Ją lengva atpažinti iš geltono pilvo su juoda juosta per vidurį, juodos galvos ir baltų skruostų. Gyvena miškuose, parkuose, soduose ir miestuose, žiemą – nuolatinė lesyklų viešnia.

---

Pagrindiniai faktai#

• Kūno ilgis: 12,5–14 cm
• Sparnų mojis: 22–25,5 cm
• Svoris: 16–21 g
• Mityba: vasarą – vabzdžiai ir jų lervos, vorai; žiemą – sėklos, riešutai, lašiniai lesyklose
• Aktyvumas: dieninė, sėsli (žiemoja Lietuvoje)
• Lizdas: uoksuose ir inkiluose

---

Balsai ir vokalizacija#

Didžioji zylė turi ypač platų balsų repertuarą – mokslininkai jos balse išskiria kelias dešimtis skirtingų šūksnių.

Patino giesmė#

Patinas pavasarį (jau nuo vasario) skambiai kartoja dviskiemenę, šiek tiek pjūklo galandimą primenančią frazę: „ci-ci-pė, ci-ci-pė“ arba „ti-tiu, ti-tiu“. Ši giesmė – vienas pirmųjų pavasario ženklų.

Tiesioginė nuoroda: Patino giesmė (OGG garso įrašas)

Pavojaus signalas#

Pastebėjusi plėšrūną, zylė skleidžia čiauškantį, tarškantį „čer-r-r-r“, kurį supranta ir kitų rūšių paukščiai.